Naujausiame 2003 metais įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1. gyvybės draudimas;
2. sutuoktinio ir giminių draudimas;
3. gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais;
4. tontinos;
5. pensijų kaupimo veikla.
Tontinos kaip gyvybės draudimo šakos draudimo grupė – tai prieš kelis šimtmečius italo Lorenzo Tonti pasiūlytas draudimas. Draudėjas, sudaręs tontinų draudimo sutartį ir sumokėjęs įmoką, sulaukęs sutarto amžiaus gauna papildomas pensijines išmokas.
Antroji Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu išskirta draudimo šaka turi žymiai daugiau draudimo grupių. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2. draudimas ligos atveju;
3. sausumos transporto priemonių (išskyrus geležinkelio) draudimas;
4. geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5. skraidymo aparatų draudimas;
6. laivų (jūros ir vidaus vandenų) draudimas;
7. vežamų krovinių draudimas;
8. turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9. turto draudimas nuo kitų rizikų;
10. su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11. su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12. su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13. bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14. kredito draudimas;
15. laidavimo draudimas;
16. finansinių nuostolių draudimas;
17. teisinių išlaidų draudimas;
18. pagalbos draudimas.
Pagrindiniai Lietuvos draudimo rinkos bruožai:
- sparčiai vystosi, turi didelį augimo potencialą;
- dominuoja ne gyvybės draudimas;
- vyrauja transporto ir turto draudimas ne gyvybės draudimo rinkoje bei kaupiamasis draudimas su garantuota palūkanų norma ne gyvybės draudimo rinkoje;
- labai koncentruota su pastovia koncentracijos mažėjimo tendencija;
- vyrauja užsienio kapitalas;
- aukštas vidutinis draudimo įmonių mokumo koeficientas;
- didėja draudimo tarpininkų vaidmuo.
Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimo veikla – pasirašytos tiesioginio ne gyvybės draudimo įmokos 2005 metų I pusmetį sudarė 76,6 proc. visų pasirašytų įmokų. Ne gyvybės draudimo įmokos pasaulyje sudaro tik 43 proc. visų įmokų.
Lietuvos draudimo rinka yra labai koncentruota. Koncentracijos mažėjimo procesas, vykęs keletą pastarųjų metų, išlieka gyvybės draudimo rinkoje, tačiau ne gyvybės draudimo koncentracija pradėjo didėti 2005 metų I pusmetį:
- 3 didžiausios ne gyvybės draudimo įmonės pasirašė 60,7 proc. ne gyvybės draudimo įmokų (per pusmetį jų dalis padidėjo 5,7 proc. punktais);
- 3 didžiausios gyvybės draudimo įmonės – 70,6 proc. gyvybės draudimo įmokų (per pusmetį jų dalis sumažėjo 2,6 proc. punktais).
Gyvybės draudimo rinka
2005 m. rugsėjo 1 d. draudimo veiklą vykdė 8 gyvybės draudimo įmonės. Per 2005 metų I pusmetį draudimo įmonės pasirašė 124,7 mln. litų gyvybės draudimo įmokų, 16,5 proc. daugiau nei per tokį pat laikotarpį prieš metus. Per 2005 metų pirmąjį pusmetį draudimo įmonės apmokėjo 15,1 mln. litų gyvybės draudimo žalų, beveik tiek pat kiek ir prieš metus per tą patį laikotarpį, kai įmonės apmokėjo 15,6 mln. litų žalų.
Didžiąją gyvybės draudimo rinkos dalį užima trys gyvybės draudimo įmonės: UAB „Hansa gyvybės draudimas“, UAB „SEB VB gyvybes draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“. Joms kartu priklauso 70,6 proc. gyvybės draudimo įmokų.
Pensijų kaupimas
Pagal Pensijų kaupimo įstatymą gyvybės draudimo įmonės turi teisę vykdyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (pensijų kaupimo) veiklą. 2005 metų birželio 30 d. pensijų kaupimo veiklą vykdė 5 gyvybės draudimo įmonės, kurios valdė 13 pensijų fondų.
Ne gyvybės draudimo rinka
2005 m. rugsėjo 1 d. draudimo veiklą vykdė 17 ne gyvybės draudimo įmonių. 2005 m. liepos mėnesį 2 draudimo įmonės baigė savo draudimo veiklą: DUAB „INGO Baltic“ draudimo veiklos licencija buvo panaikinta.