Draudimo įmonių veikla skirstoma į draudimo veiklą, kapitalo investicinę bei kitą veiklą. Draudimo įstatyme ne gyvybės draudimo įmonių veikla nėra skiriama nuo gyvybės draudimo įmonių veiklos, jame bendrai sakoma, kad „draudimo įmonės negali užsiimti jokia kita komercine – ūkine veikla, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą. Perdraudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja LR Draudimo įstatymo 4 straipsnis, numatantis, kad draudimo veiklos licencija suteikia draudimo įmonei vykdyti perdraudimą, tačiau tik tos draudimo grupės, kurią ji vykdo tiesioginiame draudime.

Ne gyvybės draudimo įmonių kapitalo investicijos veiklos strategija yra svarbus klausimas, kadangi nuo to priklauso ne gyvybės draudimo įmonės priimtų įsipareigojimų draudėjų atžvilgiu vykdymas.

Draudimo įmonių, vykdančių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, turto, laidavimo bei civilinės atsakomybės draudimą, kai investicijos turi būti kur kas likvidesnės nei gyvybės draudimą vykdančių įmonių, kadangi  minėtų autorių, šioms rūšims yra būdingi dideli faktinių nuostolių svyravimai ir kapitalo požiūriu draudimo įmonės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui yra žymiai sunkiau prognozuojama.

Ne gyvybės draudimo šakos grupė – kreditavimo draudimas – ypatinga tuo, kad šios grupės draudimą vykdanti draudimo įmonė negali vykdyti jokių kitų gyvybės ar ne gyvybės draudimo šakoms priskirtų grupių draudimo. Kredito draudimą vykdančios įmonės išskiriamos ir Europos Sąjungos direktyvomis. Kredito draudimą vykdančioms įmonėms apribota teisė vykdyti grupių draudimą priėmus direktyvą 87/343/EEB. Šia direktyva valstybės narės yra įpareigotos iškelti papildomus patikimumo reikalavimus jų teritorijose veikiančioms kredito draudimo įmonėms, t.y. didesnio kapitalo nustatymas  bei teisės vykdyti kitų grupių draudimą apribojimas.

Derybose su Europos Sąjunga draudimas priskiriamas dviems derybų pozicijoms – “Laisvė teikti paslaugas” ir “Laisvas kapitalas”. Pagrindinės Europos Sąjungos nuostatos, reglamentuojančios laisvę teikti paslaugas yra numatytos Europos Bendrijos steigimo sutarties 49-55 straipsniuose. Laisvo paslaugų teikimo nuostatos  taip pat yra glaudžiai susijusios su steigimosi teisės užtikrinimu; ją reglamentuoja Europos bendrijos steigimo sutarties 43-48 straipsniai.

Ne gyvybės draudimo srityje didžiąją dalį Europos Sąjungos teisyno nuostatų sudaro tokios direktyvos:

  • trijų kartų ne gyvybės draudimo direktyvos
  • draudimo įmonių apskaitos direktyva
  • direktyvos dėl tam tikrų rizikų draudimo – pagalbos draudimo , teismo išlaidų draudimo, kredito draudimo ;
  • direktyva dėl perdraudimo;
  • keturių kertų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo direktyvos.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, anksčiau minėtų nuostatų įsigaliojimas draudimo rinkai turės tiesioginės įtakos:

Suvienodinus veiklos sąlygas užsienio ir vietos įmonėms tikėtina, kad bus didesnė paslaugų pasiūla. Tai turės teigiamos įtakos paslaugų kokybei ir bus geriau patenkinti draudėjų – fizinių ir juridinių asmenų poreikiai . Be to išaugusi paslaugų rinka turės teigiamą įtaką ir kitoms verslo struktūroms.

Šiuo metu daugelio Lietuvos draudimo įmonių veikla yra labiau reguliuojama nei Europos Sąjungoje, taigi tam tikrų nuostatų panaikinimas, (pvz. reikalaujančių išankstinio draudimo taisyklių, įmokų tarifo patvirtinimo) turės teigiamą poveikį draudimo įmonėms.

Po įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuvos draudimo įmonių apskaitai taikomi didesni reikalavimai. Kiekvienam finansinių metų ketvirčiui pasibaigus, rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė, kurią sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Draudimo įmonių metinę finansinę ataskaitą sudaro: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas. Griežtesni reikalavimai draudimo įmonių apskaitai sudarys galimybę ir draudėjams ir draudimo tarpininkams tiksliau įvertinti įmonės finansinę padėtį bei palyginti su kitais rinkos dalyviais.

Krūtų didinimas kaina