Pradžia

Draudimo įmonės yra skirstomos priklausomai nuo:

a) to, ar vykdoma tiesioginio draudimo ar perdraudimo veikla;

Draudimo įmonės, kurios užsiima vien tik tiesioginiu rizikų iš fizinių asmenų, įvairių įmonių ar valstybinių įstaigų rizikų perėmimu, nepriklausomai nuo to, vykdo ar nevykdo šių perimtų rizikų perdraudimą, yra vadinamos tiesioginio draudimo įmonėmis. Draudimo įmonės, vykdančios vien tik perdraudimo veiklą, t.y. tos draudimo įmonės, kurių draudėjai yra kitos perdraudimu ar tiesioginiu draudimu besiverčiančios įmonės, yra vadinamos profesionaliomis perdraudimo (netiesioginio draudimo) įmonėmis.

b) vykdomų draudimo šakų bei grupių;

Praktikoje dažniausiai yra išskiriamos šios tiesioginį draudimą vykdančių įmonių rūšys:

  • Gyvybės draudimo įmonės. (Pensijų fondai yra laikomi ypatinga gyvybės draudimo įmonių forma).
  • Ligos draudimo įmonės
  • Kompozitinio draudimo įmonės
  • draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
  • sausumos transporto priemonių draudimas;
  • skraidymo aparatų draudimas;
  • laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas;
  • pervežamų krovinių draudimas;
  • turto draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų;
  • turto draudimas nuo kitų žalų;
  • sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;
  • skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;
  • laivų civilinės atsakomybės draudimas;
  • bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
  • finansinių nuostolių draudimas.
  • Teismo išlaidų draudimo įmonės.
  • Kredito draudimo įmonės.
  • kredito draudimas;
  • laidavimo draudimas.

Draudimo įmonėms nėra būtina vykdyti visas galimas draudimo grupes.

c) geografinio draudimo veiklos išplitimo;

Draudimo įmonės įstatuose gali būti numatyta tiek geografiniu požiūriu nevaržoma, tiek tik tam tikrus regionus apimanti draudimo veikla. Pagal regionų, kuriuose yra vykdoma draudimo veikla, skaičių yra išskiriamos regioninės bei tarpregioninės draudimo įmonės. Regioninės draudimo įmonės dažniausiai būna arba vietinių valdžios organų įsteigtos draudimo bendrovės, vykdančios draudimo veiklą tik vietiniams valdžios organams pavaldžioje teritorijoje, arba nedidelį narių skaičių turinčios draudimo draugijos. Akcinių draudimo įmonių bei didesnių draudimo draugijų veikla paprastai apima daugiau nei vieną geografinį regioną, todėl jos vadinamos tarpregioninėmis draudimo įmonėmis.

d) draudimo įmonės dydžio;

Draudimo įmonių skirstymas pagal jų dydį yra sudėtingas, nes iki šiol nėra nustatytas vieningas draudimo įmonės dydžio vertinimo kriterijus.

e) įmonės savininkų.

Draudimo įmonės yra skirstomos pagal tai, kas yra šių įmonių savininkai bei vykdomos veiklos nešėjai.

Draudimo įmonės bei jų aplinkos institucijos

Tarp draudimo įmonių bei aplinkos institucijų dominuoja ekonominiai ryšiai. Vienos reikšmingiausių aplinkos institucijų yra draudimo įmonės klientai (produktų realizavimo rinkose), gamybos veiksnių tiekėjai bei valstybė.

Draudimo įmonės klientai

Draudimo teorijoje yra išskiriamos trys draudimo įmonės klientų rūšys:

a)  draudimo produktų vartotojai;

b) kapitalo kaupimo produktų vartotojai;

c) kitų draudimo įmonės teikiamų paslaugų vartotojai.

Gamybos veiksnių tiekėjai

Svarbiausi gamybos veiksnių tiekėjai yra:

1. Darbo jėga draudimo įmonę aprūpinantys privatūs ūkiai.

2.Įvairias paslaugas teikiantys fiziniai bei juridiniai asmenys.

3. Įvairias daiktines gamybos priemones teikiantys fiziniai bei juridiniai asmenys.

4.Perdraudimo apsaugą teikiantys perdraudikai.

5. Kapitalą, reikalingą paslaugų gamybai, teikiantys fiziniai bei juridiniai asmenys. Tarp jų ir bankai, kitos, neretai ir tam pačiam koncernui priklausančios, draudimo įmonės, privatūs ūkiai bei valstybinės organizacijos.

Ypatingą vietą kitų tiekėjų tarpe užima draudimo tarpininkai. Draudimo tarpininku pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą yra laikytinas draudimo agentas ar draudimo brokeris, kurių paslaugomis turi teisę naudotis draudimo įmonės ir draudėjai. Draudimo agentas yra apibrėžiamas kaip asmuo, veikiantis vienos draudimo įmonės vardu, sąskaita bei jos pavedimo sutartimi pagal suteiktus jam įgaliojimus. Draudimo brokeris yra juridinis asmuo (akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė), vykdantis draudimo brokerio funkcijas draudėjo pavedimu.

Valstybė

Valstybė, leidžianti įstatymus bei vykdanti draudimo veiklos priežiūrą, yra viena iš svarbiausių bei daugiausiai įtakos draudimo įmonės veiklai turinčių aplinkos institucijų. Valstybinė draudimo veiklos politika apima valstybės tikslų, susijusių su draudimo veiklą, bei priemonių šiems tikslams pasiekti sistemą.

Įvairiose šalyse yra skirtinga valstybinės draudimo veiklos politika. Vokietijoje svarbiausios valstybinės draudimo veiklos politikos sritys yra draudimo veiklos priežiūra, teisinių draudimo veiklos organizavimo formų apribojimai, monopolinių teisių tam tikrose draudimo šakose suteikimas, draudimo įmonių įpareigojimas drausti visus tokį norą pareiškusius asmenis bei draudimo veiklos mokesčiai.

Į draudimo įmonės aplinką taip pat įeina:

  • kooperacijos partneriai (Praktikoje gana dažnai yra sutinkama teisiškai bei ekonomiškai nepriklausomų draudimo įmonių kooperacija);
  • draudimo įmonės konkurentai (pagrindiniai konkurentai draudimo produktų realizacijos rinkoje yra kitos toje šalyje ar regione veikiančios vietinės bei užsienio draudimo įmonės);
  • visuomenė (neformali draudimo įmonių aplinkos institucija, turinti didelę įtaką visos draudimo rinkos tolesniam vystymuisi bei klestėjimui).

Pastarieji metai Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkai buvo reikšmingi daugeliu svarbių įvykių tarptautinėje bei vidaus politikoje. 2002 metais Lietuva pasirašė Stojimo į Europos sąjungą sutartį, sulaukė kvietimo tapti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare. Šalyje įsigaliojo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. 2003 metų gegužės 29d. Lione, Prancūzijoje, vykusioje Žaliosios kortos sistemos narių asamblėjoje buvo priimtas sprendimas dėl Lietuvos narystės Tarptautinėje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje. 2004 metais Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare, įstojo į Europos sąjungą.

Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos principais ir rekomendacijomis, Tarptautinio valiutos fondo geros skaidrumo praktikos finansų institucijų veikloje kodeksu, Europos Sąjungos, Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadomis, parengtas ir 2003 metų rugsėjo 18d, priimtas naujas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.

Pagrindinis naujojo Draudimo įstatymo tikslas – suderinti draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančias teisės normas su Europos Sąjungos teise ir panaikinti esamus ribojimus Lietuvos respublikos draudimo rinkai įsilieti į Europos Sąjungos vidaus rinką nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Numatoma Europos Sąjungos valstybių narių įmonių teisė teikti paslaugas neįsteigus (neįsteigus nei filialo, nei atstovybės) Lietuvos Respublikoje  bei teisė steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje, kurie bus prižiūrimi Europos sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos. Analogiškos teisės veikti Europos Sąjungos valstybėse narėse suteikiamos ir Lietuvos draudimo įmonėms. Įstatymo priėmimas skatina draudimo paslaugų įvairovę, draudikų konkurenciją.

Įstatymas numato keletą naujovių: draudimo įmonėms keliami aukštesni Europos Sąjungos teisės numatyti finansiniai reikalavimai, įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, detaliai reglamentuojama draudimo tarpininkų veikla, daugiau dėmesio skiriama atskiroms draudimo sutarčių rūšims, išplečiamos priežiūros institucijos teisės vartotojų apsaugos srityje.

Įvertinus naująjį Draudimo įstatymą, neabejotinai galima teigti, kad įstatymas yra labai modernus, įtvirtinantis Europos Sąjungos valstybėse pripažintus draudimo rinkos dalyvių veiklos reglamentavimo ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų apsaugos principus.

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka po truputį baigia formavimosi stadiją, tačiau jos laukia ne mažas išbandymas – integracija į Europos Sąjungos rinką.

Taigi dabartiniu metu Lietuvoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti LR Draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės – akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės, gavusios draudimo veiklos licenciją, kitų Europos sąjungos narių draudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, gavę leidimus draudimo veiklai.